Nauja LAPO knyga: Mariaus Daraškevičiaus „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“
„Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ – tai Mariaus Daraškevičiaus istorinė architektūros bei antropologijos studija, kviečianti skaitytoją praverti dvaro vaistinėlės duris ir susipažinti su dvarų kasdienybės užkulisiais.
Kada vaistinėlė atsirado ir kaip keitėsi? Ką naujo apie dvaro kasdienybę mums atskleidžia vaistinėlės patalpa ir čia saugoti turtai? Galiausiai, ar gali būti, kad naujas formas įgijusios vaistinėlės egzistuoja ir šiandien?
Leidinyje aptinkami ne tik detalūs vaistinėlės kaip namų erdvės aprašymai, bet pristatoma ir gausybė nuo pašalinių akių slėptų gėrybių: nuo vaistų ir tinktūrų iki dvarininkių „laboratorijose“ pagamintų gražinimosi priemonių, nuo trauktinių iki nekasdienių gardėsių. Tyrinėdamas vaistinėles, knygos autorius atskleidžia ir platesnį to meto kontekstą. Mokslinėje studijoje pristatoma bajorijos kasdienybė bei svetingumo tradicijų raida.
Pasak Mariaus Daraškevičiaus, ši mokslinė studija – savotiškas detektyvas. „Kadangi apie dvarų vaistinėles žinoma tiek nedaug, net ir menkiausias atradimas visuomet suteikdavo didžiausio džiugesio – ar tai būtų patalpos aprašas dvaro inventoriuje, ar kelios eilutės bajorų prisiminimuose, ar bent dalinai išlikusi buvusi vaistinėlės patalpa pačiuose dvaro rūmuose“, – pasakoja architektūros istorikas.
Kaip pastebi autorius, išaiškintos toli gražu ne visos vaistinėlių paslaptys, todėl šia knyga siekiama skaitytojus „užkrėsti“ mažai pažintu dvarų paveldu. „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ – tai kelionė laiku, kviečianti drauge pažinti magišką dvarų kasdienybę ir atrasti jos apraiškas šiuolaikiniame gyvenime.
Rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ vykusio knygos pristatymo metu autorių Marių Daraškevičių kalbino leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė.
Pasak architektūros istoriko, dvaro vaistinėlė, dar vadinta moters „laboratorija“ ar „moters mažąja studija“, buvo erdvė, vienijusi skirtingų luomų moteris. Jo teigimu, „paslaptingu distiliavimu užsiėmė ne tik grafienės ar kunigaikštienės, nuosavą aptiečką turėjo ir kaimuose gyvenusios bajorės.“
Kol dvaro vyrai tvarkydavo viešuosius reikalus, ant moterų pečių nuguldavo ne tik žemės ūkio ar maisto ruošos darbai, bet ir bendruomenės narių gydymas. Tuo metu daugelis moterų nebuvo baigusios mokslų, todėl šias rūpybos žinias bajorės įgydavo per praktiką arba perduodavo iš kartos į kartą.
Daugiau apie vaistinėles ir jas tiriančios studijos atsiradimo aplinkybes klausykite knygos pristatymo įraše.