Vakar, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas, Anatolijaus Kuznecovo (1929-1979) romanas-dokumentas „Babyn Jaras“, pasakojantis ne tik sunkias Ukrainos istorijos detales, perteikiantis vaiko išgyvenimus, bet ir leidžiantis patirti sovietinės cenzūros naštą.
„Kai pirmąkart pridavėm vertimo paraišką Kultūros tarybai, 2020 metais, gavome komentarą, kad šios knygos vertė Lietuvos visuomenei abejotina. Paraišką pakartojome 2022 metais, prasidėjus karui, ir tuomet knygos verte abejojama nebebuvo. 2023 metų pavasarį Babyn Jaras ir greta esantis televizijos bokštas buvo bombarduotas ir tai vėl grąžino klausimą apie atminties trynimą“,- knygos aktualumu dalinasi leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.
Knygos pristatyme dalyvavęs knygos vertėjas istorikas dr. Zigmas Vitkus, knygos recenzentė prof. dr. Natalija Arlauskaitė, filosofas Simas Čelutka bei laidų vedėjas Marius Eidukonis su susirinkusiais dalinosi „Babyn Jaro“ sluoksniais, juos sukrėtusiomis knygos ištraukomis bei pateikė argumentus, kodėl šią knygą būtina skaityti ir vasaros metu.
„Apokaliptinės baisybės, kurios įvyko antrojo pasaulinio karo metais dažnai įsivaizduojamos kaip niūrus peizažas: pilkas dangus, žiema ar ruduo, bet tos baisybės įvyksta visais metų laikais ir nuostabią vasarą, čiulbant paukščiams, šviečiant saulei. Tai knyga tinkanti įvairiems metų sezonams“,- mintimis dalinasi Zigmas Vitkus.
„Babyn Jarą“ galima skaityti įvairiai: kaip Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų Ukrainoje liudijimą; kaip Kyjivo kasdienio gyvenimo nacių okupacijos metais kroniką; kaip totalitarizmo prigimties, poveikio visuomenei ir atskiriems asmenims analizę; kaip pagrindinio veikėjo – keturiolikmečio berniuko (paties Anatolijaus Kuznecovo) brendimo Babyn Jaro šešėlyje ir jo šeimos istoriją, sykiu, kaip nuotykinį romaną (autorius geba kurti intrigą, vysto dinamišką siužetą, pradedant nacistinės Vokietijos karinių pajėgų įžengimu į Kyjivą, baigiant masinių žudynių vietos – kadaise didingos griovos – ištrynimu iš Kyjivo topografijos sovietmečiu).
„Man įdomiausi buvo du knygos sluoksniai - filosofinis ir etinis, būtent apie tai koks yra galimas atsakas į abu totalitarizmus ir santvarkų kaitas, iš jauno žmogaus, paauglio perspektyvos ir kaip sunku yra išlaikyti savo moralinį integralumą itin sudėtingomis sąlygomis. Kitas „Babyn Jaro“ sluoksnis tai kaip sovietai išcenzūravo šią knygą. Parašytame tekste matosi būtent tos vietos, kurias sovietai išcenzūravo ir tai tiesiog komiška, kai supranti, kaip jie jautriai žiūrėjo į bet kokią nepalankesnę užuominą ar kritiškesnį žodį sovietų tikrovės atžvilgiu. Aš nesu skaitęs tokio dokumento, kuriame juodu ant balto taip aiškiai matosi kaip vienas totalitarinis rėžimas cenzūruoja kas jam nepatinka, tad šis knygos sluoksnis ypač įdomus ir intriguojantis“,- pasakoja filosofas Simas Čelutka.
„Babyn Jaras“ tai Anatolijaus Kuzvecovo atsiminimai virtę romanu apie jo gyvenimą greta Babyn Jaro daubos Kyjive, kur antrojo pasaulinio karo metu vyko žydų, romų ir kitų tautybių žmonių žudymas. Tai knyga apie betarpiškas žmogaus patirtis, gyvenant greta siaubo ir jį patiriant kasdien ir kartu išgyvent savo brendimą, kuriant santykius ir apmąstant visą esamą aplinką.
Knygos „Babyn Jaras“ leidimą iš dalies finansuoja Lietuvoje kultūros taryba.