Gruodžio 11 d. leidykla „LAPAS“ ir „Vilniaus muziejus“ pristatys ką tik išleistą naują knygą - „Vilnietiškas detektyvas“. Tai pirmasis tiek leidyklos, tiek muziejaus išleidžiamas detektyvas.
„Vilniaus muziejus knygą atrado prieš 5-6 metus, istorikas Povilas Andrius Stepavičius dirbo Vilniaus muziejuje, domėjosi tarpukariu ir mums šią knygą parodė. Supratome, kad „Vilnietiškas detektyvas“ labai tinkų muziejui kaip leidinys. Ši knyga puikiai veikia kaip laiko mašina!“,- pasakoja Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.
1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos.
Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas „Vilnietiškas detektyvas“ – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje „Słowo“, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.
„Istorikui ši knyga gali būti svarbi dėl kelių priežasčių. Visų pirma tai dėl miesto margumo, kartais didžiosiose miesto istorijose ar pristatomuose tekstuose labai paviršiumi apie tai kalbama, o šioje knygoje miesto margumas yra labai įdomiai pristatomas. Kitas aspektas yra miesto geografija. Dažnai Vilnių pažįstame iš senų nuotraukų, iš senų žemėlapių, daug kas dabar domisi kaip kokia gatvė vadinosi anksčiau, o šioje knygoje galime patirti kaip tos gatvės atrodė, kaip jose gyveno žmonės, vyko prekyba bei kursavo viešasis transportas“,- knygos svarbius aspektus vardina istorikas Povilas Andrius Stepavičius.
Nusikaltimas, satyra, Vilniaus valdžios ir kultūros grietinėlė, bolševikų pogrindis, moderniausia technika aprūpintas miestas, sumani, bet klaidų daranti policija ir nenuspėjama atomazga - tai „Vilnietiško detektyvo“ sudedamosios dalys. Šis detektyvinis romanas galėtų grumtis ir su George’o Simenono policiniais detektyvais, ir su šiuolaikiniais detektyvų autoriais.
Knygos „Vilnietiškas detektyvas“ pristatymas trečiadienio vakarą ne atsitiktinai vyks Bernardinų sodo pašonėje esančioje kavinėje „Strange Love“ - būtent čia, Bernardinų sode ir prasideda romano veiksmas - pagrobiama Vilniaus vaivados (apskrities viršininko) dukrelė Agatka. Knygos pristatymo renginyje, 18 val. 30 min. apie ją mintimis dalinsis dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė ir istorikas Povilas Andrius Stepavičius.
Knygos leidybą iš dalies finansavo „Baltisches Haus“.