Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Andrew Komarnyckyj rašytoju sako tapęs per laimingą atsitiktinumą, o savo knygą Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas (išleido leidykla LAPAS, iš anglų k. vertė Daina Valentinavičienė) parašęs norėdamas pašiepti kai kurias šiuolaikinės literatūros tendencijas ir literatūrinio pasaulio gyventojus. Jo knyga pasakoja apie Oksfordo literatūros profesorių Humbertą Botkiną, kuris savo gyvenimą paskyrė postmodernisto Ezros Slefo kūrybai. Botkinas ryžtasi rašyti Slefo biografiją, bet knyga apie literatūros meistrą netrunka tapti pasakojimu apie patį autorių: jo įtartinai prasidėjusią akademinę karjerą, nerealizuotas rašytojo ambicijas ir kelti antakį priverčiančius asmeninio gyvenimo pasirinkimus. Apie satyrinio romano gimimą, nuorodas į kitų autorių kūrybą bei šiandienos leidybą Andrew Komarnyckyj kalbina leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė. – Kai paprašėme atsiųsti savo biografiją, išvardijote...
„Vieną tokią dieną kaip ši, truputį anksčiau, truputį vėliau, suvoki, kad kažkas negerai, kad, grubiai tariant, nemoki ir niekada neišmoksi gyventi“, – knygoje „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė) rašė postmodernizmo rašytojas Georges Perec. Pirmą kartą lietuvių kalba šį romaną išleidusi leidykla LAPAS kviečia susipažinti su išskirtiniu rašytoju ir jo kūryba, o balandį „Skalvijos“ kino centre pamatyti „Žmogus, kuris miega“ ekranizaciją. Rašytojas archyvaras Rašytojo tėvai – Lenkijos žydai – XX a. trečiajame dešimtmetyje atvyko į Prancūziją, kur 1936-aisiais Paryžiuje gimė Georges Perec. Būsimojo rašytojo vaikystę pertraukė netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas: Pereco tėtis, tarnavęs Prancūzijos kariuomenėje, žuvo fronto linijoje, mama buvo nužudyta Aušvico koncentracijos stovykloje. Tėvų netekusį Perecą įsivaikino ir užaugino giminaičiai iš tėvo pusės. Kelerius metus...
Chuliganiška, šališka, kandi – tokia yra 1981 m. išleista žurnalisto ir rašytojo Tomo Wolfe’o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“, kurios taikiniu tampa modernistinė architektūra ir jos importas į JAV. Wolfe’o rykščių gauna ir modernizmo korifėjai, ir plokšti stogai bei šiuolaikinės „stiklo dėžutės“. Kurioje autoriaus provokuojamos ugningos diskusijos apie architektūrą pusėje bus skaitytojas? „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, įspūdžiais dalinosi vertėjas Marius Burokas, Giedrė Jankevičiūtė, architektas Martynas Mankus ir architektūros istorikė Marija Drėmaitė, pokalbį moderavo leidyklos LAPAS įkūrėja ir redaktorė Ūla Ambrasaitė. Giedrė Jankevičiūtė, leidyklai pasiūliusi leisti T. Wolfe’o knygą, atkreipė dėmesį, kad nors knyga Lietuvoje atrodo kaip naujiena, svarbu suvokti, jog tai istorinis tekstas, pirmą kartą pasirodęs 1981-aisiais. Modernizmo tyrinėtoja Marija Drėmaitė, parašiusi įvadą T. Wolfe’o...
„Aš rašiau apie laimę. Tiesiog norėjau parašyti bent vieną knygą savo gyvenime, kurią perskaitę visi pasijunta geriau. Ir aš pati ją rašydama pasijusčiau geriau“, – teigia rašytoja Gabija Grušaitė, išgarsėjusi romanais „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“, o dabar pristatanti pirmąją knygą vaikams „Grožis ir Heizelis“. Tai pasaka apie autorės šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Knygos „Grožis ir Heizelis“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, dalyvavo knygos autorė Gabija Grušaitė, psichologė-psichoterapeutė Asta...
Rašytoja Gabija Grušaitė, skaitytojams pažįstama kaip romanų „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“ autorė, pristato trečiąją savo knygą – „Grožis ir Heizelis“. Tai pirmoji Gabijos Grušaitės knyga visiems Vaikams – dideliems ir mažiems. Rašytojos brolis menininkas Gintautas Grušas ją iliustravo savo akvarelėmis. Knygą išleido leidykla LAPAS. „Grožis ir Heizelis“ – tai istorija apie du paprastus šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Gabija ir Gintas pasakoja apie bendrą kūrybinį procesą, apie Grožį ir...
