„Arba gyveni gyvenimą, arba jį rašai“, – teigė iš Sicilijos kilęs italų dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Luigi Pirandello (1867–1936). Žvelgiant į rašytojo biografiją, nelieka abejonių, kad Pirandello buvo iš tų, kurie gyvenimą rašė: paliko daugiau nei keliasdešimt pjesių ir apysakų, taip pat eilėraščių, parašė septynis romanus, tarp jų ir „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“, kurį pirmą kartą lietuvių kalba išleido leidykla LAPAS (vertė Goda Bulybenko). Chaoso vaikas Pirandello gimė sieros pirklio šeimoje pietų Sicilijoje, Caos (Chaos) pramintoje vietovėje, tad rašytojas neretai save vadindavo „chaoso sūnumi“. Nuo vaikystės žavėjosi tarnaitės jam sekamomis pasakomis ir legendomis, jį kaip klausytoją nunešusiomis į kitą realybę. Greitai pats pradėjo kurti – jau būdamas dvylikos parašė pirmąją tragediją. Jaunystės išgyvenimai, pavyzdžiui, tėvo neištikimybė, darbas...
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją? Pažvelgti į kiną iš feministinės perspektyvos siūlo leidyklos „Lapas“ naujiena – knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, suteikianti žiūrovams ir žiūrovėms įrankius analizuoti tai, ką mato ekrane, ir kartu užduoti klausimą: kokie stereotipai vis dar veikia mus? Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Ji siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“. Knygą sudaro trys sluoksniai: sąvokos, komiksai...
„Ne sienų aukštumas ar ilgumas yra valstybės stiprybė, ne nuo jų priklauso mūsų saugumas, o nuo piliečių ryžto jas ginti. Bet ginti ne kaip spygliuotas tvoras prieš migrantus, o kaip teisinės ir politinės tapatybės egzistavimo prielaidas“, – sako antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė, kurios knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje“ išleido leidykla LAPAS (knygą iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė).Jusionytė kelerius metus JAV–Meksikos pasienyje savanoriavo kaip paramedikė ir ugniagesė. Jos etnografiniame tyrime siena tampa pagrindine personaže, o gyvenimas pasienyje – knygos veiksmo scena. Iki paskutinio puslapio išlaikydama trilerio įtampą autorė pasakoja apie abipus sienos dirbančius gelbėtojus, kas dieną ieškančius pusiausvyros tarp valstybės saugumo politikos ir mirtiname pavojuje atsidūrusių migrantų gelbėjimo etikos. Apie 2020 m. JAV darbo antropologų asociacijos...
Leidykla LAPAS, sausio 31 dieną švenčianti 9-ąjį gimtadienį, šiemet pirmą kartą vykusiuose Knygos apdovanojimuose buvo pripažinta Metų leidėju. LAPAS skaitytojams pažįstamas iš bestseleriais tapusių romanų Ayn Rand „Šaltinis“, Gabijos Grušaitės „Stasys Šaltoka“ ir kaip leidykla, Lietuvoje išpopuliarinusi architektūros knygas. Tačiau LAPO kolekcija sparčiai gausėja. Koks buvo leidyklos kelias iki šio įvertinimo ir su kokiomis naujienomis ji pasitiks skaitytojus per šių metų Vilniaus knygų mugę? 9-erių metų leidybos proceso iššūkiai ir džiaugsmai Leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė tikina, kad leidyba yra itin lėtas, kompleksiškas, vien intuicija grįstas reputacijos verslas: „Tik šiemet, po ilgų metų rizikos ir darbo be atokvėpio, jaučiu, kad laikas pirmąkart drąsiai švęsti gimtadienį – nes LAPAS jau stiprus. 2014-aisiais tądien būdama vieno žmogaus leidykla į spaudą pridaviau pirmas...
Baltarusių filosofė Olga Šparaga leidyklos LAPAS išleistoje knygoje Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis (iš rusų kalbos vertė Natalija Arlauskaitė) iš feministinės perspektyvos žvelgia į 2020 m. prasidėjusią ir iki šiol baltarusių visuomenėje vykstančią revoliuciją, kurioje autorei pačiai teko dalyvauti. Derindama asmeninę patirtį bei mokslinį žvilgsnį Olga Šparaga nagrinėja politinės atsakomybės ir empatijos praktikas, kurios kaip niekad svarbios Ukrainos karo ir Baltarusijos įvykių kontekstuose, kai rūpestis tampa politiniu veiksmu. Apie revolution-in-progress, seserystės reikšmę ir demokratinės ateities siekį leidyklos LAPAS atstovė Emilija Blockutė kalbasi su knygos autore Olga Šparaga. Moterims Baltarusijos politinėje arenoje tenka svarbus vaidmuo. Kaip tai paaiškinti ir kodėl turėtume apmąstyti politinius įvykius iš feministinės perspektyvos? Kalbant apie 2020 m. Baltarusijos protestus arba, kaip aš vadinu, revolution-in-progress, tuo...
